Čilės mozaika

05/03/2010

Didysis drebėjimas

Filed under: Terremoto - žemės drebėjimas — Adriana Giedrė @ 02:10

2010 02 27

3.30 ryto. Mus pažadina toks neblogas pakratymas (ispaniškai temblor, kurių čia, Čilėje, pasitaiko gana nemažai – vis karts nuo karto mažiau ar daugiau padreba žemelė), Ignacio iššoka iš lovos džiaugdamasis, kad aš pagaliau patirsiu pirmąjį didesnį pakratymą Čilėje (nes kiek laiko gyvenau čia, taip niekad ir nejutau nieko). Tačiau su kiekviena segunde tas pakratymas jau darosi nepanašus į paprastą temblorcito: lova juda pirmyn ir atgal, sienos juda, daužosi, trankosi, krenta, dūžta daiktai, aplinkui neaprašomas triukšmas, o kai ir lempos pradeda žiežirbas leisti ir dingsta elektra, jau visai pasidaro aišku, jog tai ilgai lauktas didysis terremoto – žemės drebėjimas. Nors tą minutę, esu tikra, nė vienas žmogus apie nieką kitą negalvojo, tik kada visas tas košmaras baigsis ir ar tikrai baigsis… Dauguma žmonių, manau, net ir viltis laidojo…Nes visa tai, kas vyko per tas 3 ilgas minutes, buvo taip panašu, taip panašu į pasaulio pabaigą… Kažkoks košmaras… Jausmas vienas iš nemaloniausių – juda, trankosi ne tik žemė, bet ir visos buto, pastato sienos, sunkiai įmanoma išstovėti vienoje vietoje, neįsikibus į ką nors…O blogiausia, jog tu, žmogau, nieko nieko negali pakeisti, nieko sustabdyti, nes tai jau ne nuo tavęs priklauso, o nuo gamtos… Baisu. Beprotiškai. Maniau,  kad visas pastatas garmės žemyn (mes gyvenam 6-am, paskutiniam pastato aukšte). Ir jau buvau pasiruošus.

Bet galiausiai baigiasi. Ignacio greit apžiūri, ar visos durys atsidaro, kaip apskritai buto situacija, ar nėra išgriuvusių sienų, ir greit susiruošę išbėgam laukan. Tokios taisyklės, čiliečiai jau žino: pastatuose reikia kuo grečiau išeiti iš butų, kadangi po didelio žemės drebėjimo išlieka didelė gaisrų ar dujų išsiveržimo (dėl, pavyzdžiui, trūkusių elektros laidų ar dujų vamzdžių) tikimybė. Ir taip pat dėl žemės drebėjimo mažesnių pasikartojimų, kurie, be jokios abejonės, turėjo greitu metu ateiti. Taigi lauke susitinkam su kitais kaimynais, visi šoko būsenoj (dėl tokios nakties „dovanėlės“), bet visi sveiki ir gyvi. Pastatas taip pat stovintis, aplinkiniai pastatai taip pat, tik kol kas visas rajonas be elektros. Gaisrų aplinkui nesimato, taigi ramiau. Kažkas spėjo pagriebti radiją, pradedam klausytis, kokia situacija Santiage, ir visoj Čilėj. Sužinom, jog drebėjimo epicentras – Concepción mieste, kuris nutolęs apie 500 km nuo Čilės sostinės Santiago, drebėjimo laipsnis – 8.5 pagal Richterio skalę. Santiage – 8 laipsniai. Tai vienas iš dešimties didžiausių žemės drebėjimų visame pasaulyje. Į istoriją jau įėjom. Nors visai nesinori džiaugtis. Ir tik vėliau, jau kaip išauš, bus aiškesni visi drebėjimo padariniai. Taigi lauke prastovim valandėlę, kol visi nusiramina, ir dauguma žmonių grįžta į savo namus, nes ką gi daugiau ir bepakeisi. O ir mūsų pastatas, kaip minėjau, matėsi, jog neturi nė vieno įbrėžimo. Mes su Ignacio dar nenorėjom grįžti, todėl nusprendėm nuvažiuot aplankyti jo tėvelius, pažiūrėti, kaip gi jie laikosi. Jie gyvena gana aukštai – 11 aukšte, netoli mūsų rajono. Juos taip pat sutikom sveikus, gyvus, tik, aišku, sukrėstus po tokios patirties – jų bute taip pat viskas baisiai judėjo, pats pastatas judėjo į šonus mažiausiai metrą, lovos, spintos ir kiti didelis daiktai pajudėję bent po pusę metro, dauguma vazų, kitų smulkenėlių sudužę, bet šiaip didesnės žalos nei bute, nei jų pastate neatrasta. Dėl viso to tikrai šaunu. Vėliau mes grįžom į savo butą, jau paryčiais, su šviesa, ir kai elektra jau buvo atsiradusi, taigi jau ramiau galėjom apžiūrėt, kas pas mus nutiko: Ignacio darbo kambary rašomasis  stalas “išėjęs pasivaikščioti” gerą pusmetrį, sudužus stalo lempa, knygų spintos ant žemės, ir, aišku, visos knygos taip pat ant žemės. Salione pianinas pajudėjęs nemažą gabalą, mano vazelės nukritusios, bet nesudužusios; miegamajam visi baldai ne savo vietose; ir virtuvėj nemažas bardakas – vynuogių acto butelis iškritęs ir sudužęs, druska, cukrus taip pat, kelios stiklinės nukrito iš spintelių ir sudužo, ir vienas iš didžiausių nuostolių – vandens boileris pajudėjo gerą metrą, o kartu su juo ir visi vamzdžiai, tai dabar iškrypę, sukrypę, nežinau, kaip čia atgal atstatysim. Todėl kol kas neturim karšto vandens. Bet tai visa tai baika, kaip sakau aš, palyginus su visu tuo, kas darėsi kitose Čilės vietose, ir kiek žmonių prarado savo butus, namus, ir kiek žmonių mirė… Bet visa tai paaiškėjo jau iš ryto, gerai išaušus. Visą tą dieną visi Čilės televizijos kanalai rodė vien tik žemės drebėjimo padarinius. Kitam įraše trumpai pabandysiu apibendrinti visą gana liūdną Čilės situaciją (žr. Čilė po sukrėtimo). Apačioje – mūsų buto darbo kambario vaizdelis.

Parašykite komentarą »

Kol kas komentarų nėra.

RSS feed for comments on this post. TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Create a free website or blog at WordPress.com.

Biblioteca Pública Arroyo de la Miel

Recomendaciones y actividades

alimento y buenvivir

nutrición, salud y bienestar

WordPress.com

WordPress.com is the best place for your personal blog or business site.

%d bloggers like this: