Čilės mozaika

04/12/2011

Vairavimo ypatumai

Filed under: Nacionalinio charakterio ypatumai — Adriana Giedrė @ 21:51

Manau, jog vienas iš geriausių bet kurios šalies veidrodžių, daug ką apie ją pasakantis ir atspindintis, galėtų būti vairavimas. Taigi, kokie čiliečiai vairuotojai ir kokie jų įpročiai?

Pirmiausia, galiu pasakyti ir tik tarp kitko, jog važiuodama aną savaitę taksi vos neužsimušiau. Ir prisiekiau sau ir visiems dievams, kad į taksi daugiau nekelsiu nei kojos, nei rankos. Pirmiausia susistabdau taksi (čia taksi automobiliai iš toli šviečia – juodi geltonu stogu, ir juos “pasigauti” gali bet kurioje miesto vietoje, ah, ir bet kurioje gatvės vietoje – pavyzdžiui, sankryžos viduryje, bet apie tai kiek vėliau). Jau viduje apsižiūriu ir sakau sau: “velniava, o šitas trantalas net diržų neturi…kitą kartą prižadu, į tokį nelipsiu”. Nes galiniai diržai Čilėje dar nėra privalomi, taigi kai kurie taksi juos turi, o kai kurie – ne. Važiuoti ne tiek ir toli, viskas bus gerai. O be to, vairuotojas senukas, neskuba, važiuoja lėtai. Taigi važiuojam važiuojam, ir staiga man sako: “Oi, ar tik čia ne šita gatvė, kuria turėjome sukti į kairę?” “Taip, taip, šita”, – bet kadangi jau buvome pravažiavę beveik visą gatvę ir posūkį jis jau seniai “pražioplino”, supratau, jog tiesiog važiuosime tiesiai ir apsuksime ratą. Pasirodo, ne!!! Senukas sustabdo savąjį taksi VIDURY gatvės sankryžos, įsijungia posūkį ir iš antros juostos bando sukti į kairę! O iš užpakalio srautai mašinų važiuoja, mus vis lenkia, pypsina, ir keikia keturiašimtaisiais keiksmažodžiais (nes tuoj įsijungs raudona šviesoforo šviesa), o senukas sau ramiausiai laukia, kol galės kada nors pasukti! Kažkoks košmaras, o ne važiavimas! Aš jam jau rėkt pradėjau: “važiuojam tiesiai, nesvarbuuu!”, kur tau – jis savo laikosi, ir viskas. Galiausiai, kai įsijungė raudona šviesa, ir vienoj pusėj sustojo mašinos, senukas ištiesė ranką, sustabdė visą srautą kitų mašinų, turėjusių žalią šviesą, ir pasuko ten, kur jam (man) reikėjo. Buvom labai pavojingoj situacijoj atsidūrę, nes ta sankryža viena iš judriausių Santiago sankryžų, pietų metas, daug mašinų. Be abejonės, kad tai buvo mano paskutinė kelionė taksi, nuo šiol – kliaujuosi tik savo kojomis, ir, žinoma, savais vairuotojais.
Norėjau aprašyti šią istoriją, nes ji labai labai tiksliai atspindi daugelio čiliečių mentalitetą: aš – valdovas kelyje. Ir jam labai mažai rūpi kiti vairuotojai, kelio taisyklės, dar mažiau – pėstieji. Čia vairavimo kultūra, į akį nors ir skauda, bet bedu tiesiai šviesiai – kaip džiunglėse – kiekvienas už save. Kiekvieną dieną tokių pavyzdžių, panašių į mano situaciją, pasitaiko šimtai, tūkstančiai – žiūrėk, tu vairuoji sau ramiai, ir prieš tave esanti mašina staiga sustoja – nei posūkio, nei ženklo kokio rodo, tiesiog, kur jam reikia, ten ir sustoja. Arba suka iš antros juostos. O taip, čia tai pats tipiškiausias pavyzdys, teko daug matyti ir vis dar mane stebina. Tiesa, tas, kas turi didesnį automobilį, tas čia didesnis valdovas – tau ir kelią duoda, ir kitos mašinos leidžia apsisukti, kai tau šauna į galvą, pavyzdžiui, per vientisinę liniją. Todėl čia, vairuojant Santiage, reikia būti ypač budriam ir vairuoti įjungus visas 4 akis. Būtent todėl aš, asmeniškai, nusprendžiau nerizikuoti, ir vairavimą palikti kitiems, geresnę koordinaciją turintiems vairuotojams. Sakysite, važiuoki tada viešuoju transportu (Transantiago čia vadinamu), tačiau ir šis turi didelių problemų: autobusų vairuotojai lekia kaip pašėlę, kartais net iki 100 km/h greičiu, mieste; jokių autobuso tvarkaraščių nėra; metro dažnai paprasčiausiai perpildyti žmonių, ypač piko valandomis (tačiau tai bus jau kita plati tema).

Apibendrinant, gal čia ir nėra tokia jau baisi vairavimo situacija, kap, pavyzdžiui Indijoje, Mumbajuje, arba toje pačioje Rusijoje, kur kiekvieną dieną įvyksta tūkstančiai avarijų, tačiau čia labai jaučiasi, išsivysčiusių šalių terminais kalbant, vairavimo kultūros stygius. Dauguma vairuotojų (žinoma, ne visi, aš kalbu apibendrintai) žiūri tik savęs, savo kelio, jei lėtai, atsargiai važiuoja, iš karto bando tave lenkti, pypsina, keikia, pavojingai manevruoja. Tokio driving relax tikrai nesijaučia, atvirkščiai – daugiau visuotinė isterija. Matyt dėl to, jog Santiage kiekvienais metais automobilių skaičius dideliais šuoliais daugėja, tokiu būdu piko valandos tik ilgėja, ir Santiagas po truputį panašėja į kitus perpildytus monstriškus miestus. Ir tai, be abejonės, atsiliepia vairuotojų emocinei būsenai. Ar ne geriausia būtų daugiau naudotis savomis kojomis – jos ir vaikšto, ir pedalus gali minti?

Mažos kalbinės įdomybės: čilietiškai “vairuoti” vartojamas veiksmažodis manejar, o Ispanijoje – conducir.

2 Komentaras »

  1. Tikrai visu simtu procentu sutinku su tavo pastebejimais! Kai kas ir man nepraslydo pro akis. Ar matei kada mieste patruliuojancius keliu policijos pareigunus? Reiketu labai gerai paieskoti… Jeigu kur ir smirineja, tai bent jau greicio, guldau galva, nematuoja. Per 4 metus musu NE KARTO nera sustabde net paprasciausiai dokumentu patikrinti. Todel ir tenka dziungliu salygom vairuoti. Bet mane kas stebina, kad palyginus su tokiu beprotisku ju vairavimu nesimato daug eismo ivykiu gatvese. Tikriausiai kiekvienas chaosas kazkuria prasme turi savo vidine tvarka, kuri tik cia gimusiems ir augusiems gali buti ikandama..

    Komentaras sukūrė Vaida — 05/12/2011 @ 07:31 | Atsakyti

    • Tikra tiesa! Policijos postų labai mažai, o vidinė tvarka, matyt, mums kol kas dar neįkandama :) Bet gal su laiku ir praktika pavyks :)

      Komentaras sukūrė Adriana Giedrė — 05/12/2011 @ 10:39 | Atsakyti


RSS feed for comments on this post. TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com.

Biblioteca Pública Arroyo de la Miel

Recomendaciones y actividades

alimento y buenvivir

nutrición, salud y bienestar

WordPress.com

WordPress.com is the best place for your personal blog or business site.

%d bloggers like this: