Čilės mozaika

28/12/2011

Riaušės Providencijoje

Filed under: Aktualijos — Adriana Giedrė @ 23:21

Šiandien man, kaip tikrai reporterei, “pasisekė” atsidurti pačiame riaušių viduryje. Pačiame pačiame! Taigi, einu sau ramiai, žingsniuodama iš Providencijos centro link namų (Providencijos rajonas – įprastai tai ramus, tradicinis, gyvenamasis rajonas, kuriame daug žalumos, aikščių, parkelių, jo centre daug kavinių, parduotuvių, ir visa ko tik reikia), ir, sakau, užeisiu į netoliese esančią kavinukę išgerti kavos, toks geras oras, saulutė kaitina, dangus žydras, paukščiukai čiulba… Jau prie pat kavinės, kažkaip žiūriu, kažkoks keistas sujudimas šaligatvyje, aplink mane daug jaunuolių, kažkur eina, skuba, tačiau veidai nerimastingi. Pirmiausia pagalvojau, jog gal tai bus mokinių ekskursija, atvažiavusi į Santiagą. Nes dažniausiai tokiu metu (4 valanda, popietė) šioje gatvėje nedaug žmonių sutiksi, tik po darbo matosi daugiau judėjimo. Taigi užėjau į kavinę (kuri buvo visai tuščia, bet, kaip jau minėjau, dėl įprastų priežasčių, dar darbo diena nepasibaigus), ir galvoju, ar sėstis lauke, terasoje, ar eiti vidun, nes kažkaip tas judėjimas gatvėje įgavo pagreitį. Ilgai galvoti nereikėjo: staiga visi tie jaunuoliai užsismaukia ant burnų, galvų skareles, kapišonus, kas ką turi, ir rėkdami, keikdamiesi pradeda mėtyti akmenis į pravažiuojančius automobilius, griauti šiukšliadėžes, viską, kas pasitaiko po ranka, naikinti. Staigiai įlėkiau į kavinės vidų, barmenės taip pat išsigandusios tuoj pat uždarė langus, užrakino duris, palindau po baru, ir pro tarpelį stebėjau gatvę. Baisu, košmaras, jaunuoliai mėto akmenis, Molotovo bombas, viskas sproginėja, dūžta buteliai, atvažiuoja keletas policijos šarvuotų sunkvežimių, pradeda lieti ant protestuotojų stiprias vandens sroves, leisti dujines bombas, fotografai bebaimiai fotografuoja..Stebėjau visa tai tiesiogine to žodžio prasme išsižiojus, ištirpusia iš baimės širdim, kad tik nepradėtų mėtyti akmenų čia, į viešbučio kavinę (tai buvo viešbučio kavinukė, atidara publikai), nes visas veiksmas vyko grynai aplink viešbutį, toje sankryžoje! Buvome apsupti iš visų pusių protestuotojų ir policininkų! Už kelių minučių į kavinę atėjo pora viešbučio apsauginių, sunešė visas kėdes iš terasos į vidų (kad nenukentėtų), ir nusivedė mane visą drebančią į viešbučio priėmimo salę. Nė vienas užsienietis, apsistojęs viešbutyje, tuo metu negalėjo išeiti laukan. Visi laukėme, kuo pasibaigs… Viešbučio darbuotojai lakstė, uždarinėjo įėjimų duris, susirinko visi apsauginiai… O aš stoviu prie laukiamajame įžiebtos Kalėdų eglutės, ir galvoju: “Kaip ironiška…”. Nurimo gana greitai viskas, atvažiavo dar daugiau policijos pajėgų, kaip vėliau sužinojau, suėmė tą pavakarę 8 aršiausius protestuotojus. Tiesa, jau einant namo, mačiau iš toli, kad protestuotojai vėl rinkosi kitoje Providencijos vietoje, girdėjosi ir policijos sirenas, užblokuotos gatvės.

Taigi, mano patirtos riaušės buvo tik viena nedidelė dalelė iš tą dieną vykusių įvykių. Pagrindinė riaušių vieta pasirinkta Providencijos savivaldybė. O visas protestas, pasirodo, buvo organizuotas prieš Providencijos merą Cristian’ą Labbe, buvusį Čilės aukšto rango kariuomenės narį – pulkininką, taigi, Pinochet’o šalininką, DINA (slaptoji diktatūros laikų policija, žymi savo “dingusiais” žmonėmis ir žiauriais kankinimais) atstovą, šiuo metu – dešiniųjų partijos narį. Tuo, rodos, viskas ir pasakyta. Dar ponas Labbe pasižymi griežtais nedemokratiškais sprendimais švietimo klausimais, kaip, pavyzdžiui, neleisti moksleiviams mitinguoti Providencijos mokyklose, arba, savavališkai atleisti mokytojus, kurie jam nepatinka. Arba (čia jau buvo paskutinis lašas taurėje), prieš gerą mėnesį mūsų merui šovė į galvą suorganizuoti garbės vakarą žymiam diktatūros laikų karininkui Miguel’iui Krassnoff’ui, jo bendražygiui, draugui, nuteistam už žmogaus teisių žiaurius pažeidimus (būtent – kankinimus ir mirtis), 120-čiai metų nelaisvės. Būtent dėl šių suprantamų aiškių priežasčių mokiniai, jaunuoliai, protestavo prie mero vadovaujamos savivaldybės ir jos apylinkių. Šį kartą tai buvo gana nedidelis protestas, kurių pasekmė – vėliau įvykę susirėmimai, riaušės su policijos atstovais; dalyvavo apie 150 jaunų žmonių, dauguma iš jų – mokiniai. Aš, žinoma, visada buvau už protestus, ypač prieš tokį merą, tačiau kai protestai perauga į žiaurias riaušes ir pats atsiduri jų viduryje, pasijaučia toks didelis nesaugumo jausmas, tai tokia delikati situacija, kadangi protestuojai, įsisiautėję, tas tiesa, nežiūri, nei kas, nei kur, o didelės minios įsikarščiavusios taip lengvai nesuvaldysi…

Čia galima pasižiūrėti keletą nuotraukų iš prieš keletą savaičių vykusio didžiulio protesto ir riaušių prieš Cristian Labbe http://www.flickr.com/photos/rodrigoferrari/6382705523/lightbox/

Apskritai kalbant apie protestus Čilėje, jau esu sakiusi, kad ore tvyro neramumo debesis, pastaruoju metu vyksta labai daug įvairiausių rūšių nepasitenkinimo išraiškų. Vieni protestuoja dėl švietimo sistemos, kiti – dėl socialinės nelygybės, kuri čia, Čilėje, pastaraisiais dešimt metų tik aštrėja. Čilė – viena iš 5 pasaulio šalių, kurioje suskaičiuojamas didžiausias altyginimų vidurkio skirtumas: paprasčiau, tai reiškia, jog tas, kas turi pinigų, jų turi labai daug ir jo atlyginimas skaičiuojamas milijonais pesų, o tas, kas neturi, tai ir lieka neturintis, jo atlyginimas labai žemas. O vidurio tarp jų beveik nėra, arba jis labai mažas. Čia ir yra didžiausia Čilės problema. Ne taip, kaip kitose išsivysčiusiose šalyse, pvz., Prancūzijoe, kuriose dauguma žmonių turi tiesiog normalius, gerus, pakankamus atlyginimus, o vargšų ir turtingų yra mažuma. Čia visai kitaip. Ir tas visuomeninis nepasitenkinimas kiekvieną dieną tik didėja. Šiaip dažniausiai visi protestai vyksta Santiago miesto centre, keista, kad šį kartą persikėlė ir į Providencijos rajoną. Bet, įsigilinus į protesto priežastis, tampa suprantama.

2 Komentaras »

  1. Svarbiausia, kad nieko neatsitiko :)

    Komentaras sukūrė Gintaris — 29/12/2011 @ 09:51 | Atsakyti

    • Agam, svarbiausia. Bet vaizdelis paskui buvo kaip po karo: gatvės pilnos akmenų, pagalių, šakų, kelio ženklas nuverstas, šiukšliadėžės irgi…

      Komentaras sukūrė Adriana Giedrė — 29/12/2011 @ 10:56 | Atsakyti


RSS feed for comments on this post. TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Create a free website or blog at WordPress.com.

Biblioteca Pública Arroyo de la Miel

Recomendaciones y actividades

alimento y buenvivir

nutrición, salud y bienestar

WordPress.com

WordPress.com is the best place for your personal blog or business site.

%d bloggers like this: