Čilės mozaika

25/09/2012

Žieminis Santjagas

Filed under: Santjagas — Adriana Giedrė @ 14:10
Tags: , , , ,

Jau rugsėjis, taigi, visa čilietiškos žiemos pabaiga. O žiema, trunkanti 3 mėnesius, birželį, liepą ir rugpjūtį, čia būna švelni, nė iš tolo nepalyginama su Lietuvos šalčiais. Ypač šiais metais visi stebėjosi, kad buvo labai daug šiltų dienų, dažnai temperatūra dieną pakildavo net iki 18-20 laipsnių. O rugpjūčio mėnesį net trumpom rankovėm galėjai laukan eiti – saulutė sušildė iki 25 laipsnių! Bet, kaip ir minėjau, gana retas atvejis tokia šilta žiema, įprastai žiemos dienomis būna apie 13-16 laipsnių. Tik Santjagas pasižymi tokiu gamtos fenomenu – visiems iki kaulų žinomu – naktimis temperatūra čia nukrenta labai žemai, o dieną, vidurdienį – sušyla. Taigi, žmonės, kurie eina/važiuoja į darbus 6, 7 ryto, turi vilktis storiausias žiemines striukes, nes iš ryto dažnai būna apie 1-2 laipsnius (retai, laaabai šaltomis naktimis temperatūra gali nukristi ir iki kelių minusinių laipsnių, tai tada jau skelbiama kaip didžiausia žinia per visus radijus ir televizorius). O jei išeini pasivaikščioti 12 valandą dienos, gali tą striukę kabintis ant peties ir neštis. Taip ir matai žiemos metu žmonių, nešinų striukėmis ir paltais, nes dieną iš tiesų klimatas labai švelnus. Tiesa, kalbu apie Santiagą, centrinę zoną. Kitose Čilės vietose, pavyzdžiui, šiaurėje, klimatas iš viso šiltas, ir vasarą, ir žiemą būna apie 20 laipsnių, mat, arčiau dykumos. O link pietų, šalčiau, pvz., Punta Arenase dienomis įprasta temperatūra yra apie 2-5 laipsnius.

Įdomiausia ir keisčiausia, kad nuo senų laikų daugumoje Čilės namų nėra jokios šildymo sistemos! Žmonės arba židinį kūrendavo, nuosavuose namuose, arba kokią dujinę ar elektrinę krosnelę pasijungdavo, butuose. Tik dabar, pastaraisiais 5 metais, naujuose butuose visur vedamas centrinis šildymas – arba radiatorių, arba apšiltintų grindų sistema. Bet vis tiek dauguma čiliečių šildosi, kaip gali (dar ir dėl taupymo sumetimų, nes dujos ir elektra čia kainuoja beveik tiek pat, pigiai neapsisuksi), labai populiarios tokios dujinės “nešiojamos” krosnelės, tai yra, gali ar vienam, ar kitam kambary šildytis. Kiti židiniuose malkas degina. Tik vienu, ir kitu atveju iškyla didžiulė problema, ypač grasinanti Santjago miestui. ORO TARŠA.

Santjago miestas žiemos mėnesiais tiesiog užsidengia tokiu pilku bjauriu milžinišku taršos debesiu – smogu. Kodėl būtent žiemą smogo lygis pakyla iki neaprėpiamų aukštumų? Yra žinomi net keli Santjago užterštumo faktoriai – tai geografinė padėtis, meteorologinės sąlygos ir pačių žmonių bei pramonės teršalai. Pirmiausia, tai geografinė padėtis. Ji labai nepalanki tokiam dideliam ir vis augančiam metropolio miestui, kaip Santjagui (Santjago Metropolitan regioną sudaro 36 rajonai, ir gyvena apie 5 su puse milijono žmonių): visų pirma, jis yra apsuptas kalnų iš visų pusių – Andų bei Pajūrio kalnynų; antra, Santjago didmiesčio slėnis išsidėstęs nuo 400 iki 900 metrų virš jūros lygio. Visa tai reiškia, kad kai žiemą slėnio temperatūra ryškiai sumažėja, nukrenta, visa mieste esanti tarša pakyla į orą ir ten laikosi, kaip koks prakeiksmo debesis. O žmonių tarša, ypač jų automobilių (kurių skaičius mieste kiekvienais metais didėja ne žingsneliais o tūkstantiniais šuoliais), bei žiemos metu šildymui naudojamos malkos ar dujinės krosnelės tikrai neprisideda prie miesto taršos mažinimo. Atvirkščiai. O kur dar pramonės, visos sostinės industrijos (beje, didžiausios šalyje) išmetamosios atliekos, dujos, chemikalai! Baisu. Tokiomis dienomis net baisu kvėpuoti. Be to, Santjago rajonai vienas su kitu tiesiog “rungtyniauja”, kuris daugiau užterštumo skaičiukų surinks. Yra tokių vargšų rajonų, kuriuose vaikai negali net sportuoti, uždrausta žmonėms bėgioti, kūdikiai kosėja, serga įvairiausiomis plaučių ligomis… Ką daro miesto valdžia? Bando kažką keisti, bet labai simboliškai. Pirmiausia, labai didelio užterštumo dienomis (de emergencia o preemergencia), draudžiama į gatves išvažiuoti tam tikrais numeriais prasidedantiems automobiliams (pvz., šiandien negali išvažiuoti numeris 4). Bet nieko labai nepadeda, nes mašinų kiek buvo, tiek ir lieka mieste, tiesiog “kaip ant juoko” šis draudimas. O dar ir žmonės pradeda burbuliuoti: “kodėl aš šiandien negaliu važiuoti?” Išvis turėtų būti kai kurios miesto vietos be mašinų, stipriai mažinamas skaičius, didinamos stovėjimo aikštelių kainos, tiesiami dviračių takai (jų yra, keletas, mieste, bet labai nekaip suplanuoti, tiesiog betvarkė, su Vokietija nepalyginsi, nekalbu apie pagarbą dviratininkams automobilinkų atžvilgių, ir atvirkščiai. Tokio dalyko tiesiog nėra). Tačiau valdžia, nors ir galėtų imtis radikalių pokyčių, nieko nenori daryti – pirmiausia, kad neprarastų populiarumo, o antriausia, negali gi eiti valstybė prieš laisvos rinkos modelį (Čilės idealo-> USA modelis) ir pradėti ką nors drausti ir taip stabdyti ekonomikos augimą. Oi, ne, tiesiog neįmanoma. Geriau pakentėkim per žiemą, bandykim kuo mažiau jungti šildymo krosnelių (labai užterštomis dienomis būna uždrausta naudotis židiniais, kurtis malkomis, bent tiek), kaip nors… Liūdna Santjago situacija žiemą, liūdna. Kas tik gali, stengiasi kuo daugiau iš jo bėgti, ypač savaitgaliais. Kas mėgsta slidinėti, tam didžiausia žiemos atrakcija – važiuoti į kalnus.

KALNAI. Apie 50 km nuo Santiago, Andų kalnų prieigose, 2500-3000 metrų virš kalnų lygio, yra išsidėstę 3 žymiausi slidinėjimo centrai: Farrellones, La Parva, El Colorado. Nesu buvus, tik iš nuogirdų girdėjus, kad jie labai populiarūs, daug čiliečių trokšta žiemos savaitgalius praleisti būtent ten, taip pat atvažiuoja daug užsieniečių, ypač iš Brazilijos ir Argentinos, įrengtos geros slidinėjimo trasos, įvairios kitos atrakcijos (snieglentės, rogutės, keturračiai motociklai, ir pan.). Šie centrai – tokie kaip mini miesteliai, visuose yra keletas viešbučių (labai brangių), bet dauguma – nuosavi namukai, vasarnamiai, oi, tai yra, žiemanamiai :). Kartais, kai Santjago mieste gerokai nulyja (lyja retai, ir tik žiemos metu) ir tokiu būdu išvaigo bent trumpam smogo debesį, vaikštant centrine Apoquindo gatve galima įžiūrėti toli toli Farrellones miestelio trasas (nuotr. dešinėje).

Dar centrinėje zonoje aptinkamas (šiek tiek toliau nuo Santiago, apie 374 km į pietus, šalia Chillán miesto) žymus slidinėjimo centras, pavadinimu Termas de Chillán. Tai toks centras, pasižymintis savo karštosiomis natūraliomis laukinėmis voniomis – termomis, o kartu čia galima ir paslidinėti, ir dar visaip kaip pailsėti nuo didmiesčio ūžesio. Čia, pažintinis vaizdelis: http://www.youtube.com/watch?v=_kNrQ75iRes&feature=related

O dabar, rugsėjį, jau kutena nosį, kvepia pavasario žiedais, neseniai prabėgo nacionalinės Čilės šventės, Fiestas Patrias, trukusios daugiau nei savaitę, apie visa tai – kitame įraše.

Parašykite komentarą »

Kol kas komentarų nėra.

RSS feed for comments on this post. TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Create a free website or blog at WordPress.com.

Biblioteca Pública Arroyo de la Miel

Recomendaciones y actividades

alimento y buenvivir

nutrición, salud y bienestar

WordPress.com

WordPress.com is the best place for your personal blog or business site.

%d bloggers like this: