Čilės mozaika

12/09/2013

Pavasaris, švenčių kvapas ir diktatūra

O pas mus pavasaris. Tas tikrasis. Kai eini gatve, ir tavo nosį pasiekia įvairiausių Imagežydinčių medžių, krūmų bei gėlių kvapai (tiesa, kai kuriems žmonėms šie kvapai yra tikra kančia – su žiedais prasideda pavasarinės alergijos, ypač nuo didžiųjų platanų medžių). Ir vis tiek gera, jau saulutė skaistesnė, jau dienos ilgesnės, jau ir didžioji pavasario, kaip aš vadinu, šventė artėja. Arba tautinė Čilės šventė, oficialiai vadinama Fiestas Patrias de Chile, arba dar, neoficialiai ir visiems suprantamai, tiesiog –  „Aštuoniolikinė“ (el Dieciocho).

Ši šventė, švenčiama kiekvieną rugsėjo 18 dieną – tai visų čiliečių labai laukiama šventė, galima sakyti, viena svarbiausių metų fiesta. Matyt dar ir todėl, kad ji – ilgiausiai trunkanti. Šiais metais rugsėjo 18 išpuls trečiadienį, bet nesijaudinkit, tūlas čilietis atostogauti pradės jau pirmadienį, o baigs irgi pirmadienį, tik jau kitos savaitės :) Juokai juokais, o iš tiesų daugumai čiliečių ši šventė kaip atgaiva metų vidury, kaip Imagepavasario pradžios simbolis, todėl ir atostogas nemaža dalis tautiečių susiplanuoja iš anksto: vieni vyksta į Čilės pietų pusę, link gražiųjų ežerų, ten nuomoja namelius (iš tiesų, lėktuvo bilietų į tą pusę nebuvo likę jau prieš geras 2 savaites!), kiti keliauja į pajūrį, į pakrantės miestus ir miestelius, treti, nusprendę, kad Čilėje keliauti gana brangu, renkasi Centrinės Amerikos ar Brazilijos kurortus. Viena yra aišku – kad ir kur bebūtų, čilietis tą ypatingąją aštuoniolikinę švęs: ar likęs Santjage eis į fondas (apie jas ir kitas linksmybes aprašysiu kitame straipsnelyje), ar savo namuose su giminėmis ir draugais keps asado (žr. https://cilesmozaika.wordpress.com/2011/11/27/asado-mesos-kepimo-vakaras/), ar tiesiog, mėgausis pirmosiomis pavasario gamtos išvykomis parkeliuose, žodžiu, tikrai nepražus.

O pasiruošimas šiai šventei verda lyg košė didžiausiam katile: vaikų darželiuose vaikai mokosi šokti tautinius šokius – cueca Image(kuri iš tiesų nelabai kam patinka, todėl galiausiai gaunasi toks kultūrų miksas – cueca sumaišoma su Velykų salos egzotiškais šokiais, dar pridedama šiek tiek Centrinės Amerikos kumbijos šokių žingsnelių, ir jau gerai), tie patys vaikai (kartais ir suaugusieji) pasipuošia šventiniais tautiniais drabužiais. Taip pat prie visų daugiaaukščių bei nuosavų namų iškeliamos Čilės valstybės vėliavos (privaloma) o automobilių savininkai (ypač tai „privaloma“ taksistams) prie mašinos kapoto priklijuoja tokias nedideles čilietiškas vėliavėles – panašiai kaip Lietuvoje būna po sėkmingų krepšinio rungtynių. Ir šiaip visos vitrinos, įmonių ar parduotuvių, languose išsikabina šios šventės atributiką: vėliavėles, girliandas, prekybos centrai siūlo įvairiausių nuolaidų, žmonės gatvėse bėga, lekia, perka mėsą, alkoholį, kitus šventei reikalingus produktus, dovanėlės (nes tomis dienomis viskas bus uždaryta)…Ufff, bent jau Santjage – tikras chaosas.

ImageTačiau negaliu nepaminėti ir juodos katės, kiekvienų metų rugsėjo 11 dieną pradedančios bėgioti į visas puses, noromis nenoromis užtemdančios tą džiugų prieššventišką šurmulį. Lyg tai būtų koks tamsus šydas, neužmirštamas, neįmanomas pamiršti, kai kuriems reiškęs pradžią, o kai kuriems – pabaigą. Tai 1973 metais tą ypatingą dieną įvykęs karinis Čilės perversmas, lydimas Augusto Pinochet’o, ir šalyje pompastiškai pradėjęs karinę diktatūrą (1973-1990m.). Jos metu daugiau nei 3 tūkstančiai Čilės gyventojų mirė nuo valstybės agentų rankos, daugiau nei tūkstantis laikomi dingusiais be žinios, daugiau nei 28 tūkstančiai kankinti ir laikyti politinių kalinių kalėjimuose.

ImageŠių 2013 metų rugsėjo 11-oji Čilei buvo ypatinga – minimas 40-metis nuo diktatūros pradžios. Minimas ir vis prisimenamas. Nors dauguma valdančiųjų politikų, tarp jų – šalies prezidentas, skatina pamiršti šiuos įvykius, manau, jog tie čiliečiai, kurie iš arti susidūrė su Diktatūra iš didžiosios raidės, su Baime, kuria ji sėjo, su Nepasitikėjimu kiekvienu kaimynu, su Trėmimu iš šalies visam laikui, su nežmoniškais Kankinimais, su mąstančių žmonių Persekiojimais, su niekada taip ir neišaiškintais paslaptingais tūkstančių žmonių Dingimais (los Desaparecidos), – šių čiliečių galvose visa tai nepasimirš NIEKADA. Arba NUNCA. Arba JAMAS. Tik žinoma, atminties būdų yra įvairiausių, vieni – karingi, kiti – taikūs. Santjago mieste šiais metais jie pynėsi vienas Imageper kitą: grubūs susidūrimai su policija – fotografijų ir vaizdų parodos, deginami autobusai – miesto centre vykusi akcija “dingusių kūnų linija”, bombų sprogimai prie kai kurių miesto objektų – žmonių procesija, užrištomis akimis nešanti dingusių žmonių atvaizdus.

Atmintis išliks, tačiau nepaisant visų juodų kačių ir grįžtant prie rugsėjo 18 dienos šventės, kuri istoriškai švenčiama nuo 1818 metų, galiausiai ši šventė sugeba suvienyti čiliečius bendram džiaugsmui, bendram visai šaliai svarbaus dar vieno istorinio fakto atminimui – Čilės išsivadavimo ir jos nepriklausomybės nuo Ispanijos Karalystės valdžios. Taigi apie pačias Fiestas Patrias plačiau aprašysiu jau kitą savaitę.

Kam įdomu čia galima daugiau pasidomėti:

Fiestas Patriashttp://en.wikipedia.org/wiki/Fiestas_Patrias_(Chile)

Įspūdingas Polanskio filmas “Death and the Maiden“, kurio veiksmo vieta neatskleidžiama, bet nuotuokiama – Čilė: http://www.imdb.com/title/tt0109579/

Daugiau nuotraukų iš originalios protesto akcijos “Dingusių kūnų linija“: http://www.24horas.cl/especial11deseptiembre/particular-conmemoracion-del-golpe-en-el-centro-de-santiago-835859

Knygos: įdomiai apie Čilės diktatūros metą savo romanuose yra parašęs Čilėje gimęs rašytojas Roberto Bolaño. Abu jo romanai šia tema yra išleisti ir lietuvių kalba, tai “Tolima žvaigždė” ir “Čilės noktiurnas” (leidykla “Kitos knygos”).

Skaitantiems ispaniškai, visas kritiko Rodrigo Pinto siūlomas literatūrinis žemėlapis diktatūros tematika: http://cultura.elpais.com/cultura/2013/09/10/actualidad/1378809771_751098.html

Ačiū: Ugnei Lipeikaitei už keletą pasiskolintų minčių, užvedančių ant kelio. Gracias a Ane Raquel Riera Ferraz por hermosa foto de primavera chilena. Kitos nuotraukos iš: http://www.publimetro.cl/  www.24horas.cl   http://www.agenciauno.cl/portada/index.php

Parašykite komentarą »

Kol kas komentarų nėra.

RSS feed for comments on this post. TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com.

Biblioteca Pública Arroyo de la Miel

Recomendaciones y actividades

alimento y buenvivir

nutrición, salud y bienestar

WordPress.com

WordPress.com is the best place for your personal blog or business site.

%d bloggers like this: