Čilės mozaika

22/09/2013

Rugsėjo 18-tosios šventė

Filed under: Šventės — Adriana Giedrė @ 19:49
Tags: , , , ,

Kodėl minima? 

Tai nuo Ispanijos Karūnos Nepriklausomos Čilės Valstybės paminėjimo šventė. 1810 m. Una_chingana_-_Chilerugsėjo 18 dieną įvyko pirmasis Nepriklausomos šalies valdžios susirinkimas (oficialiai jo aktas pasirašytas 1818 metais), tad įprasta nuo šios datos skaičiuoti Čilės, kaip laisvos šalies, gimimo metus.

Kada švenčiama?

Kaip jau galima spėti iš pavadinimo, pagrindinė šventės diena yra rugsėjo 18-toji. Tačiau pats šventimo laikotarpis prasideda daug anksčiau ir užtrunka daug ilgiau – dažniausiai net visą savaitę (šiais metais oficialios nedarbo dienos buvo net 3). Tai vadinama Čilietiškumo Savaite – La semana de la chilenidad.

Kur švenčiama? 

Fonda_Ines_de_suarez

Fonda_Ines_de_suarez

Pirmiausias ir tiesiausias atsakymas – fondose. Fondos (las fondas) tai tokios būtent šiai šventei įrengtos linksminimosi vietos. Dažnai jos būna uždengtos ar pridengtos kokiu stogeliu, bet ne visada, ir kartais uždaros, tai yra, mokamos (taip pat ne visada). Jose įrengiamos muzikos, šokių scenos, staliukai, restoranėliai, siūlantys tradicišką čilietišką maistą, įvairios pramogos vaikams, visas dienas vyksta įdomiausi renginiai. Kai kuriose, didesnėse, būna rengiamas ir tradiciškas čilietiškas sporto renginys – rodeo. O tų fondų būna begalės – vien tik Santjage beveik kiekvienam didesniam parke gali sudalyvauti fondoj. Gražu, kai net mažiausiam kaimelyje, kaimuke pagrindinėj aikštėj įrengiamos savos, nedidukės, bet labai jaukios fondos.

Namine_fonda

”Namine”_fonda

Taip pat rugsėjo 18- toji švenčiama ir namuose: kai kurie žmonės organizuoja savas, nedideles fondas nuosavuose namuose ar jų kiemeliuose. Tokiose sueigose būna ypač linksma, nes  kepama mėsa – asado, grojamos ir dainuojamos tradicinės Čilės folkloro dainos (pvz., Violetos Parros “Gracias a la vida”), šokama cueca (tarti “kueka”) – viena žymiausių,  – “Constantina”. Vyrai ir moterys apsirengia čilietiškais tradiciniais drabužiais: huasitas, huasos (kaimietės, kaimiečiai) ir huasas, huasos elegantes (elegantiškos kaimietės, elegantiški kaimiečiai).

Ką veikia?

Fondose būna visko – ir maisto, ir gėrimų, ir pramogų. Pirma dienos dalis dažniausiai skirta mažiesiems fondų lankytojams: galima šokinėti ant pripučiamų bei spyruoklinių batutų, organizuojami įvairūs tradiciniai žaidimai, pvz., carrera del saco – lenktynės įsilipus į bulvių maišą; virvės traukimas; palo ensebado – reikia užlipti slidžiu, nugludintu ir išvakškuotu stulpu iki viršaus, el luche – „žaidžiame klases“, el emboque – toks mažas medinis vilkelis, apačioje turintis skylutę, į kurią, bemėtant vilkelį į viršų, reikia pataikyti medinį pagaliuką. Taip pat mažieji, kartu su suaugusiais leidžia viršun aitvarus – labai tipiškas aštuonioliktosios dienos užsiėmimas: visur tik ir matai skraidančius (ar medžiuose pakibusius) įvairiaspalvius aitvarus. Ištroškę vaikai užsigeria  tipiško čilietiško gaivaus kviečių kruopų gėrimo su džiovintais persikais mote con huesillo bei smaguriauja obuoliukais, apipiltais saldžiu cukraus glajumi.

O didieji mėgaujiesi kitais užsiėmimais: stebi rodeo – arklių ir jojikų kovą, norint prispausti karvę prie sienos, grožisi cirko artistais, šoka cueca ir kitus šokius, klausosi Čilės folkloro dainų, vaikštinėja po amatininkų mugę, susitinka su draugais, pažįstamais. Čia pat esančiose užeigose pietauja: valgomos empanados (orkaitėje kepti paplotėliai, tipiškiausi – su mėsos įdaru, bet būna ir su sūriu bei jūros gėrybėmis), anticuchos (nedideli mėsos šašlykai, suverti ant pagaliukų, dažniausiai – vištiena ar kiauliena kartu su kokiomis daržovėmis),  taip pat kepamos įvairių tipų dešrelės ­– choripanes, longanizas, vienesas, užkandžiaujama pebre užtepėle. O vakarieniauja žmonės taip pat ten pat, tik jau prisideda ir gėrimai: chicha (čiča – tai fermentuotas čilietiškas alkoholinis vynuogių gėrimas, dažnai saldus), vino tinto – raudonasis vynas, alus, terremoto – kokteilies iš saldaus baltojo vyno maišyto su ananasų ledais, jote – raudonojo vyno kokteilis su koka kola. Tiesa, kai kuriose fondose, tokiose didelėse, žmonės gali patys sau gaminti mėsą – asadus, atsinešę ir susiruošę savą kepimo įrangą. O šiaip visose fondose be išimties šokiai pokiai ir kitos linksmybės įprastai trunka iki pačių paryčių, ir net keletą dienų be sustojimo.

Daugiau apie rugsėjo 18-tąją:

Pasiruošimas šventei:  https://cilesmozaika.wordpress.com/2013/09/12/pavasaris-svenciu-kvapas-ir-diktatura/

Kaip šokti cuecą: http://www.youtube.com/watch?v=kL_VVVn4tgk

Violeta Parra – žymiausia Čilės folkloro atlikėja, nostalgiškos, labai gražios dainos: http://www.youtube.com/watch?v=w67-hlaUSIs

Šiek tiek apie asadus ir kitus čilietiškus valgius iš ČM: https://cilesmozaika.wordpress.com/2011/11/27/asado-mesos-kepimo-vakaras/

Trumpai apie čilietišką rodeo, anglų kalba: http://www.youtube.com/watch?v=oR_frf9R2uw

Ačiū Ievai Žebrytei už šaunių “huasitų” nuotrauką.

Parašykite komentarą »

Kol kas komentarų nėra.

RSS feed for comments on this post. TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com.

Biblioteca Pública Arroyo de la Miel

Recomendaciones y actividades

alimento y buenvivir

nutrición, salud y bienestar

WordPress.com

WordPress.com is the best place for your personal blog or business site.

%d bloggers like this: