Čilės mozaika

11/12/2013

Žali žali žalumynai

Jau senokai norėjau aprašyti Čilėje valgomus populiariausius žalumynus – žalias daržoves, lapus, vaistines žoleles. Taip kad į priekį, vamos!

Cviklinis runkelis - acelga

Cviklinis runkelis – acelga

CVIKLINIS RUNKELIS, isp. acelga, (lot. Beta vulgaris subsp. cicla): visų daržovių motina, didžialapė, žalioji, baltu sultingu kotu, iš Viduržemio jūros šalių į Pietų Ameriką atkeliavusi XVII amžiaus viduryje. Čia kultivuojama visus metus, taip kad žiemą vasarą jos galima gana pigiai įsigyti bet kurioje daržovių parduotuvėlėje. Čilėje iš šio runkelio lapų ir stiebų (dažniausiai virtų) gaminami įvairiausi tradiciniai patiekalai, pvz., tortilla de acelga (cv. runkelių tortilija, su kiaušiniais), pastel de acelga (cv. runkelių pyragas, iš bulvių), crema de acelgas (trinta cv. runkelių sriuba) bei paprasčiausios virtų cv. runkelių salotos, pagardintos alyvuogių aliejumi bei druska. Šiose daržovėse gausu folio rūgšties, vitamino A, vitamino C, kalio, magnio, natrio, jodo, geležies ir kalcio.

Artišokai

Artišokai

ARTIŠOKAI, isp. alcachofas – visam pasauly vertinama ir mėgiama daržovė – delikatesas. Čilėje valgomi pavasario metu, didžiulių artišokų žiedų-galvų galima nusipirkti vos ne kiekvienoje gatvės sankryžoje (Pietų Amerikoje žymi gatvės daržovių pardavinėjimo institucija, nors ir neoficiali, tačiau visų mėgiama ir toleruojama). Taip pat parduotuvėse pardavinėjami artišokų galvučių konservai, t.y., jau paruošti artišokai. Pats jų paruošimas nėra lengvas, jie dideli, milžiniški ir juos reikia virti apie 20-30 minučių didžiuliame puode, paskui ataušinti ir tada jau galima pradėti didįjį artišokų valgymo procesą: mirkant į citrinų-aliejaus-majonezo padažą mėgautis artišokų pumpurų skoniu, laužiant vieną po kito, lyg tai būtų koks savotiškas gurmė ritualas, kol pasieki žymiąją artišokų galvą – šerdį – patį daržovės vidurį, minkštimą. Būtent ši dalis dedama į įvairias salotas, ruošiamos užkandėlės (pvz., malti artišokai su išbrinkusiomis saulėgrąžų sėklytėmis), Italijoje įdarytos artišokų galvutės tiekiamos kaip užkandis – antipasto.

Žymus savo afrodiziakiškomis maistinėmis galiomis, taip pat vitaminais A ir B, geležimi, pastovus jų vartojimas gerina medžiagų apykaitą kepenyse, skatina tulžies išsiskyrimą ir reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje.

Dygusis_artišokas

Dygusis_artišokas

DYGUSIS ARTIŠOKAS, isp. La penca o cardo penquero (Cynara cardunculus) – paprastųjų artišokų pusbrolis, artimas giminaitis, atkeliavęs iš Viduržemio jūros regiono ir Čilėje puikiai pritapęs: sausas Čilės klimatas, plyni laukai šiam augalui labai patinka. Valgomi dygiųjų lapų mėsingi kotai, graižkočiai, pirmiausia, žinoma, juos „nuspygliavus“. Supjaustomi riekelėmis, panašiai kaip salieras. Galima valgyti žalius ar virtus. Čilėje, ypač kaimo vietovėse, labai populiari penkų mišrainė (ensalada de penca) – dygiųjų artišokų riekutės, apšlakstytos citrinų sultimis, alyvuogių aliejumi ir šiek tiek druskos (nereikia padauginti, kadangi pačiuose dygiuosiuose artišokuose gausu druskos). Taip pat iš šių artišokų rūšies gaminami įvairūs alkoholiniai likeriai.

Lapuose gausu organinių ir fenolinių rūgščių, tarp jų yra ir kartus junginys cinarinas. Juose taip pat randama seskviterpenų laktonų, flavonoidų, kalio druskų, A provitamino ir įvairių fermentų. Dygiųjų artišokų preparatai dažniausiai vartojami gydant virškinimo sistemos ligas, ypač susijusias su sutrikusia kepenų ir tulžies pūslės veikla.

Špinatai - espinacas

Špinatai – espinacas

ŠPINATAS, isp. espinaca: Čilėje špinatai dedami į įvairiausius troškinius, iš jų gaminamos tortilijos, itališkosios lazanijos (pvz., špinatai, pievagrybiai, bečamelio padažas), trinta špinatų sriuba, čia vadinama crema de espinacas. Taip pat iš šviežių ar troškintų špinatų lapelių ruošiamos salotos. Špinatuose daug organizamui vertingų medžiagų: vitamino C, vitaminų K, A, kalcio, folio rūgšties, geležies, daug grupės B vitaminų, mažai cholesterolio, jie yra puikūs antioksidantai.

Smidrai - šparagai

Smidrai – šparagai

SMIDRAI, arba šparagai, isp. espárragos, – kaip tik šiuo metu, pavasarį, Čilėje galima mėgautis didžiuliais jaunų smidrų ūgliais. Tačiau smidrai patinka ne visiems – matyt todėl, kad jų paruošimas nėra lengvas (pirmiausia reikia nupjaustyti, nulupti žievę nuo kiekvieno stiebo, tada juos išvirti, tada ataušinti ir tik tada valgyti), o gal dar ir dėl jų kainos – smidrų ryšulėlis kainuos tiek, kiek geras maišas kitų daržovių. Todėl galiausiai smidrai atitenka tik į tikrų delikatesų mėgėjų rankas. Dažniausiai Čilėje jie valgomi pačiu paprasčiausiu būdu: išvirti smidrai apšlakstomi citrinų sultimis, aliejumi, druska ir – pirmyn. Taip pat kartais jie ruošiami kaip pagardas prie itališkojo risotto arba kaip sudėtinė kokių salotų dalis, kartais patiekiamia kaip užkandėlė, pirmasis patiekalas, pvz., viena smidro dalis apsukta kumpio griežinėliu. Tiesa, pati skaniausia ir visų mėgiamiausia smidrų dalis yra jų galvutė – minkšta, švelnaus skonio, jei gerai išvirta, tiesiog tirpstanti burnoje.

Smidruose gausu vitaminų A, C ir K, folatų, skaidulų, riboflavino, tiamino, kalio, mangano, vario ir antioksidantų.

Kalendra

Kalendra

Chancho_en_piedra

Chancho_en_piedra

Iš kitų Čilėje valgomų žalių daržovių galima paminėti salierus, brokolius, kopūstus, svogūnėlius, įvairiausių rūšių salotų lapus. Taip pat čia mėgstami gražgarsčių (rucola) lapeliai. O štai prieskoninių žolelių karalienė būtų kalendra (cilantro) – ši žolelė dedama veik į visus tradicinius čilietiškus patiekalus: į žymiąją užkandėlę „chancho en piedra“ („akmeninis paršelis“ – taip pavadintas todėl, kad visi ingredientai, reikalingi šiai užkandėlei pagaminti yra sumušami, sutrinami specialiame akmeniniame dubenėlyje, dažnai paršelio formos), troškinius, sriubas bei salotas. Kitos mėgiamos prieskoninės žolelės: bazilikas, mėta, raudonėlis, rozmarinas, šaltmėtė, petražolė, laiškiniai česnakai.

Parašykite komentarą »

Kol kas komentarų nėra.

RSS feed for comments on this post. TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com.

Biblioteca Pública Arroyo de la Miel

Recomendaciones y actividades

alimento y buenvivir

nutrición, salud y bienestar

WordPress.com

WordPress.com is the best place for your personal blog or business site.

%d bloggers like this: