Čilės mozaika

28/03/2014

Kaip kalba čiliečiai

Kalbėkime_čilietiškai

Kalbėkime_čilietiškai

Oficiali Čilės kalba, kaip žinoma, yra ispanų-kastilų kalba, tačiau kiekviena Lotynų Amerikos šalis, iš Ispanijos karalystės paveldėjusi kastilų kalbą, per tiek amžių įgavo labai daug skirtumų, savybių: fonetikos, morfologijos, leksikos, sintaksės, ir daug kitų (kai kurie bendri visam Pietų Amerikos žemynui). Taip pat atsitiko ir Čilėje – čia kalbama ispanų kalbos atmaina, vadinama „Čilės ispanų kalba” (el español de chile / castellano chileno). Svarbiausia, jog apskritai visi žmonės, kalbantys ispaniškai, gali puikiausiai vienas kitą suprasti, nesvarbu, ar jie būtų Čilės, ar Kubos, ar Dominikos Respublikos, ar Ispanijos Madrido regiono, ar Andalūzijos gyventojai. Tačiau nežinodamas tos ar kitos šalies vartojamos kalbos ypatybių, žmogui, patekusiam į kitą šnekamosios kalbos aplinką, gali būti sunku ką nors suprasti ir gali pasitaikyti įvairių kurioziškų situacijų. Todėl žemiau bandysiu trumpai apžvelgti pagrindines 2014 metais Čilėje vartojamos kalbos savitybes.

 

Morfologija

-> Isp. vosotros sois -> čil. ustedes son                        Pvz., ¡Qué amables son ustedes! (bendras visos Pietų Amerikos bruožas )

-> Isp. tú eres -> čil.  tú soy            Pvz., ¡(Tú) Soy bonito hoy día!

-> Isp. (tú) ¿quieres algo? -> čil. ¿quierís algo?            Pvz., ¿Qué vai a comer/qué quierís?

-> Kai kurių žodelyčių galo nukirtimas, ypač para (nurodantis naud. l.) bei nada („nieko“): pa’l que lee -> para el que lee; vamos pa’ allá -> vamos para/hacia allá; no pasa na’ -> no pasa nada; na’ que ver -> nada que ver

-> había kalboje dažnai vartojamas daugiskaitos forma habían: ¿a qué habían allá? „kas ten buvo?

 

Sintaksė

-> Subjunktyvas Čilėje nykste nyksta – arba jis iš viso nevartojamas (vietoj jo – esamasis laikas), arba pakeičiamas sava veiksmažodžio struktūra: isp. cuando quieras, te lo presto-> čil. cuando quieres, te lo presto / cuando quierai, te lo presto.

-> Įvairūs žodžių pakartojimai, dažnai – įvardžių: me gusta a mí, ¿te gusta eso a tí? café café, universidad privada privada, baja abajo; sube arriba.

-> Parazitiniai žodžiai, įterpiniai, keiksmažodžiai, kurių kalboje tiesiog apstu, ypač jaunimo tarpe: o sea „tai yra, tai reiškia“, huevón „žiūr. leksikos skyrelį“, esa custión „tas reikalas, dalykas, tai“, puta „keiksm., velniava“, ¿cachái? „pagauni? supranti?“

-> Liepiamosios nuosakos trumpieji veiksmažodžiai visada pailginami, pridedama bent viena balsė, arba renkamasi Usted – Jūs mandagioji forma: pon -> pone! „padėk“, sal -> sale! „išeik!“, dílo -> dígalo! „pasakykite tai“

-> Būtasis laikas šnekamojoje kalboje kas kartą vis rečiau vartojamas, vietoj jo kalbama esamuoju laiku: me despierto en la mañana, salgo a la calle y allá veo… O jei vartojamas būtasis, renkamasi el pretérito perfecto/imperfecto (vietoj ispaniško dažno pretérito perfecto compuesto): en la mañana salí a la calle (isp. en la mañana he salido a la calle)

Kalba_čilietis

Kalba_čilietis

 

Fonetika

-> „s“ raidės aspiracija -> bruožas, bendras beveik visoms Pietų Amerikos šalims; Čilėje „s“ raidės tarimas ypač aspiruojamas, girdimas garsas, panašus į šlamesį; tiesa, šios raidės tarimas taip pat gali nurodyti žmogaus socialinę padėtį

-> čilietiška intonacija švelni, rami, nerėksminga, žodžiai taip pat tariami nelabai aiškiai, neryškiai;

-> intonacija – daininga, sakinio/frazės gale dažnai „užkelta“ į viršų

-> Sunkiai sekasi ištarti garsą {sh}, ypač angliškuose žodžiuose; čiliečių lūpose jis virsta panašiu į {tch}, Vamos al shopping? {tchoping}

-> Kita vertus, ten, kur žodyje garsas {tch}, čilietis, ypač kaimo gyventojas, ar turintis menką išsilavinimą žmogus, šį garsą aspiruos ir girdėsis {shhhhh}, Yo necesito un macho {masho}, no el cabrito chico {shiko} (pavyzdys – tiesiai iš gatvės: „Aš ieškau tikro vyro, o ne mažo ožiuko“).

-> priebalsis d  žodžio viduryje neryškus, dažnai virsta į skardųjį h: adónde-> a{h}ónde vamos?

 

Leksika

->  deminutyvų vartojimas (tai daugumos ispanakalbių Amerikos šalių pagrindinis bruožas): Vamos a tomar tecito „Einam gerti arbatėlės“; ¡qué linda esta niñita! „Kokia gaži mergaitė!“; ¿te pongo mantequillita en tu pancito hijito?„Ar užtepti tau ant duonytės sviestuko, vaikeli?“

->  yapo  – grynas čilietiškas posakis, kai kurių vartojamas kas kelis žodžius, galintis reikšti paskatinimą, pritarimą, gerai, varom, nagi, pradedam: Yapo, apúrate! ( „Nagi, paskubėk!“)

->  po – šis įterptukas šnekamojoj kalboj labai dažnas; įprastai sutinkamas po veiksmažodžio, pvz., Apúrate po! („Nagi, judinkis!“)

->  ya – šis žodelytis Čilėje baigia pakeisti įprastą „taip“; be to, labai mėgiamas sakinio gale, kaip užtvirtinimas, pasitikslinimas, ar tikrai taip bus ir ar tu supratai, ką aš sakiau;             Hoy día nos juntamos a las 5, ¿ya? – Ya.

-> huevón  (weón, guevón)– ypatingas originalus čilietiškas

El huevon

El huevon

žodelytis-įterpinys-švelnus keiksmažodis, daugelio, ypač jaunimo, šnekamojoje kalboje vartojamas kas kelis žodžius; huevón kilo iš žodžio huevo – kiaušinis, o praktikoje gali turėti šimtą, jei ne tūkstantį reikšmių (šio žodžio reikšmėms aptarti yra išleista net atskirų knygelių); pagrindinės reikšmės būtų: žmogau, kiaušingalvi, kvaily, kvaileli, ei, tu! Taip pat vartojamos ir kitos išvestinės formos, tokios kaip huevada „nesąmonė, kvailystė“, huevona „kvailelė, draugeška“, no huevís „baik bajerius, nejuokauk“, ahuevonado -> „apkvaišęs, nupiepęs“

->  Originalių žodžių kūryba su galūne –ada, pvz., payaco -> payasada „išsidirbinėjimas“, aterrizaje -> aterrizada „lėktuvo nusileidimas“, huevo -> huevada „kvailystė, nesąmonė“

->  Įvairių daiktavardžių trumpinimas: profesor -> profe, presidente -> presi, población -> pobla, refrigerador -> refri, cuñado -> cuni

-> Išvestiniai nauji veiksmažodžiai su galūne –ear: mochila -> mochilear, volantín -> volantear

-> Originalūs čilietiški posakiai: pasarlo chancho „puikiai kur nors pasibūti“, ser pato malo „blogietis, nusikaltėlis“, hacer una vaca „susimesti, surinkti pinigus į vieną krūvą“, estar de miedo „labai puikus“, un siete „puikus, vertas 10 balų“, seguro „tai jau tikrai, be abejonės“, custión „reikalas, dalykas, tai“, se vende como pan caliente „šis dalykas visų labai perkamas“, al tiro -> „iškart, dabarpat“, se puso gringo pa’ hablar -> „kalba neaiškiai, nesuprantama kalba“, no hay que pescarlo -> „neverta kreipti į jį dėmesio“

Mapudungun_chileno

Mapudungun_chileno

-> Mapučių kalbos – mapudungún – įtaka ir žodžiai, visiškai pritapę dabartinėje kalboje: augalai (copihue, raulí, maqui), kūno dalys (guata „pilvas“, poto „užpakalis“, hacer pichí „daryti sysiuku“), gyvūnai (guarén „pilkoji žiurkė“, huemul „Pietų Andų elnias“, cuncuna „kirmėlė“), moliuskų pavadinimai (locos, machos), kiti žodžiai (pololo „vaikinas“, trapicarse „užspringti bevalgant“, cufifo „apgirtęs, apsinešęs“, pilucho „nuogas“). Pastarųjų kalboje nėra labai daug. Daug gausiau vartojami geografiniai Čilės objektų vardai, pvz., upių (Mapocho, Bio Bio), miestų (Concon, Llay-llay, Rancagua, Llanquihue), gatvių (Lautaro, Caupolicán), miesto rajonų (Vitacura, Nuñoa) pavadinimai.

 

-> Kečujų – kečua/quechua – kalba, stipriai įtakojusi dabartines Čilės šiaurės ir Peru regionų ispanų kalbas. Tokie kalboje seniai įsitvirtinę žodžiai būtų: cóndor „kondoras“, guagua „kūdikis“, huacho „pamestinukas“, chupalla „skrybėlė“, chasca „susivėlę plaukai“, chico „mažas“, chalašlepkė“, cancha „futbolo aišktelė“, tata „senelis“, ñato „suplota nosim“, concho „tai, kas lieka, likutis, pvz., butelyje“, huaso „čilietis kaubojus“, carpa „palapinė“. Taip pat labai daug kulinarinių, daržovių Čilės pavadinimų: callampa „grybas“, choclo „kukurūzas“, palta „avokadas“, papa „bulvė“, zapallo „moliūgas“, porotos „pupos“, humitas „kukurūzų patiekalas“, mate „matė“, mote „motė-gėrimas“, cocaví „užkandis“, chicha “čiča – naminis vynas“, charqui „arkliena“.

-> Anglicizmai: šnekamojoje kalboje jų nemažai vartojama, ir kai kurie jau yra visiškai įsitvirtinę, įsigalėję kalboje, pvz., heavy, super, golf, blue jeans, sandwich, hot-dogs, hamburguesas, queque, diet, light, fast food, mouse, bistec, ketchup, heavy metal, tecno, pop corns, marketing, barman, happy hour, gin con gin, whiskey, glamoroso, sexy, chequear, videoclip,  Netgi kai kurie čiliečiai vaikus pavadina angliškais vardais: Johnny, Washington, Elizabeth, Jenny, Scarlet, Richard.

-> Įvairiausi žodžiai ir jų reikšmės ispanų ir Čilės ispanų kalboje:

Isp. teléfono-> čil. móvil, celular („telefonas“)

Isp. guapo -> čil. lindo, bonito („gražus“)

Isp. ordenador -> čil. computadora („kompiuteris“)

Isp. bolígrafo-> čil. lápiz („tušinukas“)

Isp. bus -> čil. micro („autobusas“, abipusių nesusipratimųotynų Amerikos šalys turi nemažai bendrybių)

Isp. coger -> čil. tomar, agarrar („paimti“; coger Pietų Amerikoje reiškia „mylėtis“, todėl su šiuo žodžiu kyla daug abipusių nesusipratimų)

Isp. mariquita -> čil. chinita („boružėlė“)

Isp. delicioso, sabroso, gustoso -> čil. rico („skanu“)

Isp. nalgas -> čil. poto, potito („užpakalis“)

Isp. enseñar „parodyti, nurodyti“ -> čil. mostrar (enseñar čil. „mokyti“)

Isp. aguacate -> čil. palta, paltita („avokadas“)

Isp. fresa -> čil. frutilla („braškė“)

Isp. melocotón -> čil. durazno („persikas“)

Isp. albaricoque -> čil. damasco („abrikosas“)

 

Įdomybės:

Tiems, kas nori išgirsti tipišką kasdienišką Čilės šnekamosios kalbos pavyzdį, siūlau paklausyti žymaus šalies humoristo Coco Legrand monologo. Jo liežuvis neįtikėtinai aštrus, kritiškas, atskleidžiantis visas visuomenės ydas (ir retkarčiais dorybes), judantis visais kalbos sluoksniais, gausus posakių, priežodžių, keiksmažodžių, žodžiu, visko ir su kaupu. Užtenka pasakyti, kad aš, vos atvažiavus į Čilę netikėtai patekau į jo šou ir…nesupratau nieko…o visi kiti žmonės lūžo ir sprogo iš juoko :) https://www.youtube.com/watch?v=MmOTv7wMJRY

 

Nicanor Parra. Šio Čilės poeto vardą visą turėčiau rašyti didžiosiomis raidėmis. Šimtametis senukas, visiškai blaivaus proto, fizikas, matematikas ir poetas, rašantis (vis dar) šnekamąja Čilės kalba. Būtent todėl labai artimas daugeliui čiliečių, o ypač yra mėgiamas jaunimo. Štai čia viskas apie Parrą:

http://www.nicanorparra.uchile.cl/

 

Reportažas apie čiliečių anglų kalbą. Čilėje, pagal 2013 metais atliktą apklausą, angliškai gerai kalba vos 2 % žmonių. https://www.youtube.com/watch?v=N318EIqOo80

Parašykite komentarą »

Kol kas komentarų nėra.

RSS feed for comments on this post. TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com.

Biblioteca Pública Arroyo de la Miel

Recomendaciones y actividades

alimento y buenvivir

nutrición, salud y bienestar

WordPress.com

WordPress.com is the best place for your personal blog or business site.

%d bloggers like this: